Pirmieji monitoriai buvo juodai balti (arba dvispalviai), juose buvo naudojami kineskopų ekranai. Spalvos buvo atvaizduojamos spalvotais kineskopo ekranais. Naujesnėse monitorių technologijose buvo naudojami skystųjų kristalų ekranai, kurie iš pradžių taip pat galėjo rodyti tik dvi spalvas, vėliau – įvairius pilkos spalvos atspalvius ir galiausiai – spalvas.

Kaip ir kineskopų ekranuose, spalvos LCD monitoriuose sudarytos iš trijų pagrindinių komponentų: RGB, t. y. raudona raudona raudona, žalia žalia žalia, mėlyna mėlyna, ir naudojama vadinamoji spalvų sudėtis. Signalas iš kompiuterio į monitorių perduodamas analoginis (VGA jungtis) arba skaitmeninis(DVI, „Display Port”, HDMI).

Monitorius galima suskirstyti į kelias grupes:

• kineskopo ekranas, klasikinis vakuuminis ekranas (šiandien nebenaudojamas)
• LCD – naudojami skystieji kristalai
• plazminis ekranas – anksčiau naudota progresyvioji technologija
• rečiau pasitaikantys tipai (OLED, LED, TV ir kt.)

Koks galėjo būti gyvenimas prieš atsirandant internetui ir informacinėms technologijoms? Tikrai daug lėtesnis ir tylesnis. Jei persikelsime dar toliau į praeitį, kai žmonės nežinojo jokios televizijos, o visa informacija buvo skleidžiama tik raštu arba iš lūpų į lūpas, tai atrodo neįsivaizduojama. Turint omenyje dabartinius laikus, kai šiuolaikinės technologijos yra visur, dauguma žmonių tikriausiai nebegalėtų be jų gyventi.

Buvo 1920 m., kai amerikiečių mokslininkas Allenas B. DuMontas pasauliui atskleidė savo naują išradimą, kuris iš esmės pakeis žmonijos gyvenimo būdą. Kalbame apie šiuolaikinių technologijų pagrindą – kineskopinį monitorių. Jis pradėjo visiškai naują civilizacijos ir žmonių kasdienio gyvenimo erą, pamažu keisdamas jų gyvenimo būdą.

Vėliau žmonija ėmė pažinti žodžio ” televizija” reikšmę, kuri iš pradžių buvo prieinama ne visiems. Pirmasis komerciškai praktiškas visuomenei skirtas televizorius buvo pagamintas 1938 m. Pirmasis skystųjų kristalų monitorius pasirodė prieš 25 metus. Tačiau kelias iki šio vaizduoklio sukūrimo buvo labai ilgas ir erškėčiuotas.

Pradžioje monitoriai nebuvo tokie sudėtingi ir galingi, kokius matome šiandien. Viskas pamažu vystėsi į gerąją pusę. Tuo metu monitoriai buvo juodai balti ir juose buvo naudojami gilūs kineskopų ekranai. Palyginti su dabartiniais monitoriais, pats monitorius svėrė iki 10 kilogramų, o jo įstrižainė siekė iki 24 colių. Tuo metu tai buvo neįsivaizduojama.

CRT (kineskopo) monitorius

1897 m. vokiečių fizikas Karlas Ferdinantas Braunas išrado elektroninį vamzdį – elektronų greitintuvą. Jis buvo naudojamas kaip rodymo įtaisas televizoriuose, monitoriuose ir oscilografuose. Vaizdą kūrė 3 elektronų pluoštas (srautas). Didelis kineskopo trūkumas – jo dydis ir senėjimas. Todėl jį pamažu keičia LCD monitoriai.

Lūžis įvyko 1928 m. liepos 3 d., kai škotų inžinierius Johnas Logie Baieris pristatė spalvotąją televiziją. Nuo tada pasaulis taip pat pažino spalvotą vaizdą, kuris buvo pagrįstas trimis pagrindinėmis spalvomis – raudona, žalia ir mėlyna (RGB). Šiandien kineskopų ekranų nebematome, nes jie pradėti palaipsniui atsisakyti ir pakeisti naujomis technologijomis, pavyzdžiui, LED, OLED arba plazminiais ekranais.

LCD monitorius

Tūkstantmečio pradžioje pradėta sėkmingai naudoti skystųjų kristalų monitorius. Jie vadinami skystųjų kristalų ekranais, o pirmasis eksperimentinis ekranas buvo sukurtas 1968 m. Tačiau tuo metu jis daugiau buvo naudojamas mažuose prietaisuose, pavyzdžiui, skaičiuotuvuose ar nedideliuose elektroninių žaidimų ekranuose. Tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje LCD technologija pradėta naudoti ne tik kompiuterių monitoriuose, bet ir nešiojamųjų kompiuterių ekranuose. Tada prasidėjo LCD monitorių etapas televizoriuose. Pradėjus gaminti nešiojamuosius kompiuterius, kineskopiniai monitoriai atrodė netinkami. Būtent dėl savo dydžio ir svorio jie nebuvo pritaikyti mobiliam naudojimui.

Jie beveik nepriklauso nuo maitinimo šaltinio, o jų akumuliatorius veikia kelis mėnesius. Jų privalumas tas, kad jie yra ploni ir plokšti, mažiau kenkia žmogaus regėjimui, nepriklauso nuo maitinimo šaltinio ir ilgai veikia baterija.

• 1933 m. skystuosius kristalus pirmą kartą praktiškai panaudojo ” Marconi Wireless Telegraph„
• 1960 m. Ričardas Viljamsas (Richard Williams) atrado kristalų savybes, kurios dabar naudojamos skystųjų kristalų monitoriuose
• George’as H. Heilmeieris atrado skystųjų kristalų spalvų keitimo metodus. Tai leido sukurti pirmąjį funkcinį skystųjų kristalų ekraną naudojant DSM technologiją
• 1973 m. gimė pirmasis skystųjų kristalų ekrano skaičiuotuvas
• 1980-1990 m. skystųjų kristalų ekranai nešiojamiesiems kompiuteriams, monitoriams, televizoriams

Bėgant metams, vyko laipsniška plėtra, kurią daugiausia skatino užsienio bendrovės, tokios kaip „Samsung”, LG ir „Panasonic”. Jų tikslas buvo gerinti funkcines savybes ir kurti naujoves. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dydžiui arba kontrastui didinti.

Be privalumų, skystųjų kristalų monitoriai turėjo ir trūkumų – jiems trūko vaizdo kokybės, kuria pasižymėjo kineskopiniai monitoriai, todėl jie buvo pranašesni už skystųjų kristalų monitorius. LCD monitoriuose naudojamas CCFL šaltasis katodas. Principas pagrįstas tuo, kad šviesa kuo tolygiau pasiskirsto visame monitoriaus paviršiuje. Tada šviesa pereina per poliarizuojantį filtrą, kuriame yra skystųjų kristalų sluoksnis, kuriame nustatomas atskirų pikselių ryškumas. Tuomet šviesa perduodama į RGB filtrą, iš kurio kartu su spalva patenka į antrąjį poliarizuojantį filtrą. Plonas apsauginis stiklas, ant kurio yra trys sluoksniai, tarnauja kaip apsauga, padeda išsklaidyti šviesą ir užtikrina geresnį vaizdą.

Tuo tarpu LED ekrano atveju kaip šviesos šaltinis naudojami šviesos diodai, kurie sunaudoja mažiau energijos. Jie sulaukė pasisekimo dėl energijos vartojimo efektyvumo, geresnio kontrasto, taip pat dėl kokybiškesnio sodraus juodo atspalvio. Vienintelis skirtumas tarp LCD ir LED ekranų yra skirtingas foninio apšvietimo tipas.

Laikas pasistūmėjo į priekį ir pasiekė dabartinę technologinę pažangą. Šiuolaikinės technologijos pradėjo taikytis prie žmogaus reikalavimų, kad jam tarnautų ir palengvintų jo gyvenimą. Šiandien visuomenei keliami reikalavimai yra kur kas didesni nei praėjusiame amžiuje. Todėl pradėti gaminti nešiojamieji trigubo išplėtimo monitoriai, galintys išplėsti darbo plotą nuo vieno ekrano iki trijų, vadinamieji trisekraniai .

MISURA monitorių filosofija – palengvinti gyvenimą žmonėms, kurių darbas atliekamas nešiojamuoju kompiuteriu. Jų tikslas taip pat yra palaikyti žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą, todėl daug dėmesio skiriama ir darbo vietos ergonomikai. Laikui žengiant į priekį, kartu su juo juda ir technologijos. Pažiūrėkime, kas bus po kelių dešimtmečių..

Plazminis ekranas

• ekrano įrenginys, naudojamas didelio ekrano televizoriams /min. 80 cm/
• 1936 m. Kálmánas Tihanyi aprašė plazminio televizoriaus veikimo principą
• 1983 m. Pirmasis veikiantis plazminis televizorius
• 1992 m. Visiškai spalvotas plazminis televizorius
• 1994 m. plazminis televizorius pramonėje
• 1996 m. Pirmasis plazminis televizorius rinkoje

Jutiklinis ekranas

• elektroninis vaizdinis ekranas, galintis nustatyti prisilietimo prie paviršiaus vietą ir vietą
• 1971 m. Samas Hurstas sukūrė pirmąjį jutiklinį jutiklį
• 1974 m. sukurtas pirmasis jutiklinis ekranas
• 1977 m. „Elographics” sukūrė ir užpatentavo penkių laidų varžinę technologiją, kuri naudojama iki šiol
• 1983 m. sukurtas pirmasis komercinis kompiuteris su jutikliniu ekranu