Pastaruosius dvejus metus visas pasaulis susidūrė su koronos viruso pandemija, kuri paveikė visų mūsų gyvenimus. Vienus labiau, kitus mažiau. Tačiau daugeliui iš mūsų teko susidurti su situacijomis, kai atsidūrėme priverstinėse „atostogose” arba visiškai praradome darbą. Kaip ir aš. Dėl darbo trūkumo ir išlaidų mažinimo buvau atleistas iš darbo ir turėjau nuspręsti, ką daryti toliau. Kadangi gyvenu iš rinkodaros ir norėjau ją tęsti, nusprendžiau dirbti savarankiškai.

Vienas iš darbo pagal individualią veiklą privalumų, be abejo, yra galimybė dirbti mano pasirinktu laiku ir bet kurioje vietoje. Taigi mano namų biuru tapo mano svetainė, sodas, taip pat įmonių, su kuriomis pradėjau dirbti, posėdžių salės. Kadangi darbui atlikti man iš esmės užteko nešiojamojo kompiuterio, persikelti iš vienos vietos į kitą nebuvo problema. Tačiau didėjant užduočių skaičiui ir prie kompiuterio praleidžiamam laikui, pradėjau svarstyti galimybę įsigyti papildomą monitorių. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad vienu metu galėčiau turėti kelis atidarytus langus ir nereikėtų jų nuolat perjunginėti.

Žinoma, automatiškai ieškojau klasikinio darbalaukio monitoriaus. Net nepagalvojau, kad gali būti toks dalykas kaip nešiojamasis monitorius, kurį galėčiau nešiotis su savimi ir prijungti prie kompiuterio, nesvarbu, ar sėdėčiau savo biure namuose, ar pas klientą. Pagalvojau, kad tiesiog įsigysiu monitorių, kurį naudosiu dirbdamas namuose, o kitose vietose galėsiu naudotis nešiojamojo kompiuterio ekranu. Taigi, kai draugas man parodė MISURA monitorius, apsidžiaugiau, nes būtent to man ir reikės. Be to, tai buvo ne vienas monitorius, o du. Taigi paklausiau jo, ar paskolintų man jį kelioms dienoms, kad įsitikinčiau, jog įrenginys atitiks visus mano reikalavimus.

Mane iš karto sužavėjo tai, kad monitorius galima laikyti dėkle ir dėti į kuprinę, kaip ir mano nešiojamąjį kompiuterį. Juk keliauti su dėže nebūtų labai malonu. Be to, jie lengvi, todėl nereikia jaudintis, kad nešiodami juos susigadinsite nugarą. Namuose išėmiau monitorius ir pabandžiau juos prijungti prie kompiuterio. Turėdamas naują „MacBook Air”, kuris turi USB-C jungtį, tereikėjo prijungti ekranus dviem pridedamais maitinimo kabeliais ir vienu USB-C kabeliu, ir viskas iškart veikė be problemų. Man patinka, kad kiekvieną ekraną galima prijungti atskirai, nes ne visada man reikia abiejų papildomų ekranų. Taigi vieną ekraną palieku atlenktą, o kitą atlenkiu ir naudojuosi juo.

Ekranai nėra itin dideli, kaip tikriausiai esame įpratę prie stacionarių monitorių, bet tai suprantama. Dideli monitoriai nebūtų geriausias sprendimas kelionėms. Tačiau mano darbui jų dydžio pakanka, nors gana dažnai ruošiu įvairią grafiką. Monitorių skiriamoji geba gera, o vaizdai rodomi tikrai gerai.

Kaip rašiau pirmiau, galimybė vienu metu dirbti keliuose ekranuose man buvo labai svarbi. Ir MISURA monitoriai tai atitinka 100 %. Galimybė peržiūrėti užduočių lentelę viename monitoriuje ir patogiai kurti kitame labai pagerino mano darbo efektyvumą. Viskas vienu metu vyksta greičiau. Be to, man patinka galimybė pasukti ekraną. Taip galiu iš karto parodyti klientams savo darbą, nereikia stumdytis vieniems prie kitų. Klientas sėdi priešais mane ir mato viską, ką turiu jam parodyti. Turiu omenyje, kad jis nemato to, ko nenoriu jam rodyti.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, kad ekranus tikrai galiu pasiimti bet kur. Yra vietų, kur nenoriu arba negaliu įrengti savo biuro. Pavyzdžiui, kavinėje ar bendradarbystės centre. Tačiau su „MISURA” man tikrai tereikia stalo, kėdės ir ekranų, kuriuos per kelias minutes galiu prijungti prie savo nešiojamojo kompiuterio. Iš pirmo žvilgsnio monitoriai gali atkreipti kitų žmonių dėmesį, o to ne visada norisi, bet kai įprasite jais naudotis, jums tai neberūpės. Svarbu tai, kad dirbti bus daug patogiau nei be jų.